Artūras Jomantas

Iki komandos treniruočių pradžios likus kiek mažiau nei dviem savaitėms, „Rytas“ skelbia apie komplektacijos pabaigą.

Oficialiai klubo naujienų svetainei rytasvilnius.lt klubo sporto direktorius Artūras Jomantas apžvelgė nuveiktus šios vasaros darbus, skaudžius, bet neišvengiamus atsisveikinimus, naujojo vyriausiojo trenerio Nedo Pacevičiaus viziją bei kiekvieno komandos naujoko ir senbuvio laukiančias roles artėjančiame 2026–2027 m. sezone.

Vasara sporto direktoriui, ypač po tokio sezono finišo, turbūt buvo itin karšta. Kaip bendrai vertinate šios vasaros komplektacijos darbus ir kiek išsikeltų planų A pavyko paversti realybe?

Komandos komplektacijos vertinimas gana pozityviai. Turėjome gana aiškią viziją, tiksliai žinojome, ko norime aikštelėje, ir to nuosekliai siekėme. 

Mūsų tikslas buvo pagal turimas finansines galimybes surinkti geriausius įmanomus žaidėjus. Žinoma, natūralu, kad nesame didžiausias žaidėjas rinkoje, tad turėjome prie to prisitaikyti, kai kur būti kantresni, išlaikyti dialogą. Bet žvelgiant į galutinį vaizdą, esame patenkinti nuveiktu darbu.

Komplektacijos darbai neišvengiamai susiję ir su ne itin maloniomis patirtimis, kai tenka priimti sprendimus atsisveikinti. Su kuriais krepšininkais buvo sunkiausia atsisveikinti ir kodėl nepavyko jų išlaikyti?

Žinot, kaip yra… Su visais sunku atsisveikinti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Laimėjus FIBA Čempionų lygą buvo labai daug teigiamų emocijų, bet realybė tokia, kad su vienais žaidėjais atsisveikinome, nes paprasčiausiai finansiškai negalėjome jų išlaikyti, o kitose pozicijose, pasitarę su treneriais, nusprendėme ieškoti kiek kitokio profilio žaidėjo, tačiau iš principo išsiskirti sunku su kiekvienu – tiek su Speedy, tiek su Hardingu, tiek su Caroline’u, tiek, žinoma, su Simu.

Praėjusį sezoną „Rytas“ pasižymėjo labai emocingu, greitu, bet kartais ir chaosu virtusiu žaidimu, kas visgi nesutrukdė laimėti Čempionų lygos. Vasaros laikotarpiu ši sudėtis buvo pertvarkyta – kokiais kriterijais vadovavotės komplektuodami komandą šiam sezonui ir kuo ji iš esmės skiriasi nuo praėjusių metų?

Visų pirma, žiūrėdami į ateinantį sezoną, jokiu būdu nenorėjome visiškai atsisakyti savo pagrindinių ginklų – greičio bei agresijos,  tačiau kartu norėjome pridėti daugiau kontrolės, universalumo bei fiziškumo. Manau, kad šį balansą rasti ir šiuos elementus pridėti mums pavyko visai neblogai.

Naujasis komandos vairininkas – Nedas Pacevičius. Tai jaunas treneris, bet jau sukaupęs nemažai patirties, žinantis „Ryto“ sistemą ir itin mylintis šį klubą. Koks jis yra kaip žmogus už aikštelės ribų ir koks jo santykis su komanda?

Nedas, žvelgiant iš žmogiškosios pusės, yra labai bendraujantis, nuoširdus ir ypatingai darbštus treneris. Jis labai daug analizuoja tiek savo veiksmus, tiek aplinką. Tikimės, kad būtent šis savybių derinys yra tas derinys, kurio mūsų organizacijai dabar labiausiai reikia.

Kodėl pasirinkote būtent jį? Kuo N. Pacevičiaus vizija ir charakteris geriausiai tinka dabartiniam „Ryto“ etapui bei organizacijos kultūrai?

Visų pirma, jam tai nebus pirmasis sezonas „Ryte“. Nedas puikiai pažįsta šią organizaciją, jos kultūrą bei čia dirbančius žmones, o jo darbo etika yra nepriekaištinga. Svarbiausia, kad mes nuoširdžiai tikime jo kaip trenerio kompetencija bei dar turimu dideliu potencialu augti kartu su klubu.

Štabe lieka asistentas Vesa Vertio, fizinio rengimo treneris Tadas Jackūnas, tačiau keičiasi kiti asistentai. Kodėl pasirinkti tokie specialistai ir kokia bus jų pagrindinė užduotis komandoje?

Renkantis trenerių štabą, Nedo žodis buvo lemiamas, nes jam reikės kasdien dirbti su šiais žmonėmis, jais pasitikėti ir kartu siekti užsibrėžtų tikslų. Būtent todėl ir buvo pasirinkti šie asistentai. Mes visais jais tikime ir neabejojame, kad jie greitai susidirbs, demonstruos gerą darbo etiką, palaikys tvirtą ryšį su žaidėjais, juos motyvuos, o tai atneš laukiamus rezultatus.

Po etapo Vitorijos „Baskonia“ ekipoje į Vilnių su ilgalaike trejų metų sutartimi sugrįžo Gytis Radzevičius. Kuo Gytis yra svarbus ekipai ne tik žaidimo prasme, bet ir rūbinėje?

Gytis, nors ir buvo pusmečiui išvykęs į Eurolygą, niekada nenutolo nuo komandos. Mes to nutolimo net nejautėme – nuolat su juo palaikėme ryšį, bendravome. Aikštelėje jis turi didžiulį autoritetą ir puikiai supranta, ką reiškia žaisti „Ryte“. Tikime, kad pabuvęs užsienyje ir įgavęs Eurolygos patirties, jis bus dar naudingesnis abiejose aikštelės pusėse bei už jos ribų.

Į ekipą atvyksta problemų prieš kelerius metus „Rytui“ nemažai sukėlęs Cassiusas Winstonas – krepšininkas, turėjęs etapų įvairiuose Europos turnyruose, bet ieškantis stabilumo. Ar C. Winstonas atvyksta kaip neabejotinas pirmasis komandos įžaidėjas?

Šį krepšininką puikiai žinome iš ankstesnių sezonų, žinome jo individualų talentą bei gebėjimą rinkti taškus. Visgi aikštelėje mes norėsime, kad jis sėkmingai įtrauktų ir kitus savo komandos draugus. Negalime sakyti, kad jis bus vienareikšmiškai pirmasis ar antrasis įžaidėjas – kalbantis su krepšininku į tai pagrindinio akcento nedėjome, kadangi jis taip pat gali žaisti atakuojančio gynėjo pozicijoje, kur taip pat bus naudojamas. Pats Cassiusas pabrėžė, kad čia atvyksta kovoti dėl pergalių, o ne dėl asmeninės statistikos, tad jo rolė priklausys tiek nuo pasirodymo rungtynėse, tiek nuo trenerio vizijos.

Ekipoje pasiliko šių metų pradžioje į sostinę sugrįžęs Augustas Marčiulionis, kuriam fanai kelia itin didelius lūkesčius. Ką konkretaus Augustas atneša į įžaidėjo poziciją ir kiek erdvės tobulėti jam bus palikta rotacijoje?

Augustas aikštelėje duoda labai daug užtikrintumo ir kūrybos. Mes norime, kad jis išliktų agresyvus, nebijotų imtis atsakomybės ir priimtų jam tinkamiausiai atrodančius sprendimus. Tikrai tikime, kad šis sezonas jam bus dar vienas didelis žingsnis į karjeros aukštumas.

Dar vienas ekipą papildęs naujokas – Michaelas Devoe. Individualiai stiprus, taškus rinkti mokantis atakuojantis gynėjas. Koks jo profilis?

M. Devoe yra žaidėjas, galintis ne tik susikurti progas sau puolime, bet ir puikiai įtraukti komandos draugus. Nenorime jo riboti – dėl savo ūgio bei krepšinio supratimo jis gali būti vienodai pavojingas tiek gynyboje, tiek puolime.

Neseniai paskelbta, kad sostinėje lieka ir Ignas Urbonas. Koks vaidmuo numatytas jam, ar matysime jį dažniau žengiant į aikštę?

Igną pažįstame jau ne vienus metus, puikiai žinome jo charakterį bei galimybes, kurios dar tikrai nėra visiškai išnaudotos. Jis turi milžinišką potencialą kilti į viršų. Šiame sezone jam numatytas vaidmuo yra tikrai didelis ir tikime, kad jis pateisins dedamas viltis. Visgi viskas priklausys nuo jo paties darbo. Niekada nesiskundėme jo pastangomis treniruotėse, tačiau reikės įdėti dar nemažai darbo.

Prie komandos prisijungė Matas Jogėla – atletiškas, per kelias pozicijas galintis žaisti krepšininkas. Koks bus jo vaidmuo?

Matas yra itin universalus, fiziškas ir atletiškas žaidėjas, galintis rungtyniauti keliose pozicijose. Jį matome atakuojančio gynėjo pozicijoje, kur jis turi puikius duomenis ir nemažai neišnaudoto potencialo. Kad Matas geba tai daryti, jau matėme praėjusiuose sezonuose, o čia, tikime, jis atsiskleis dar gražesnėmis spalvomis.

Komandoje vis dar turime Martyną Paliukėną. Ar M. Paliukėno užduotis išlieka tokia pati?

Kalbant apie Martyną, pirmiausia su juo asocijuojasi gynyba, energija ir agresyvumas, tačiau ne mažiau svarbus yra jo indėlis rūbinėje – jis visada išlieka pozityvus, stumiantis komandos draugus daryti daugiau ir demonstruojantis nepriekaištingą darbo etiką bei savęs negailėjimą treniruočių metu. Tikimės, kad jis tai išlaikys ir ateinančiame sezone.

Išlaikėte ir Kay Bruhnke, kuris į komandą atneša atletiškumo ir mobilumo. Kas lėmė K. Bruhnke pasilikimą ekipoje ir kuo jis bus svarbus rotacijoje?

Kay yra dar pakankamai jaunas žaidėjas, turintis didelį potencialą. Jis geba puikiai išplėsti aikštę, prideda komandai reikalingo atletiškumo, todėl tikimės, kad antrasis sezonas „Ryte“ jam bus dar vienas didelis žingsnis į priekį. Jis labai tiki šia komanda, tiki treneriais ir nekantraudamas laukia naujo sezono.

Komandą papildė ir Ricky Lindo. Kokia pozicija jam numatyta ir ko iš jo gali tikėtis fanai? 

Ricky stebėjome jau kuris laikas ir matėme, kad tai ne tik tendencingai tobulėjantis, bet ir puikiomis atletinėmis galimybėmis pasižymintis, daug potencialo turintis vyrukas. Pabendravę su jo buvusiais treneriais bei žmonėmis, dirbusiais su juo, išgirdome tik geriausius atsiliepimus. Tikime, kad jis bus naudingas keliose pozicijose – jam netrūksta universalumo, jis gali žaisti ketvirtoje arba penktoje pozicijose bei puikiai juda be kamuolio. Jis nereikalauja nuolatinio kamuolio savo rankose, o tai sukuria daug papildomo pavojaus varžovams. Gynyboje jis taip pat yra pakankamai greitas, kas suteikia papildomų taktinių galimybių.

Į ekipą sugrįžo minučių praeityje „Ryte“ neradęs Oskaras Pleikys. Ką jis turi padaryti, kad jo minutės aikštelėje taptų stabilios?

Dar per pirmąją Oskaro atkarpą mūsų komandoje matėme, kad jis turi potencialo žaisti tokiame lygyje, nepaisant to, kad tuomet dar buvo gana jaunas ir ne itin didelės patirties bagažą turintis žaidėjas. Neabejojame, kad jis gali būti ir bus naudingas. Visgi šiame sezone jam taip pat niekas nėra pažadėta. Kalbėjomės su Oskaru, kad pirmiausia treniruotėse jis viską turi išsikovoti pats. Minutės aikštelėje priklausys tik nuo jo paties ir to, kaip jis susitvarkys su trenerių patikėtomis rolėmis.

Ekipoje išlaikėme abu aukštaūgius – Artūrą Gudaitį ir Gytį Masiulį. Kaip planuojama atskleisti Gudo dominavimą, kartu išlaikant jį šviežią? Ar G. Masiuliui vis dar numatoma centro pozicija, ar visgi šį sezoną labiau jį matote kaip ketvirtąjį numerį?

Artūrui nereikia įrodinėti savo lygio – jis jau ne kartą įrodė, kad gali dominuoti po krepšiu. Svarbiausia bus išlaikyti jo žaidimo stabilumą. Mūsų trenerių bei medicinos personalo pagrindinė užduotis bus išlaikyti jį šviežią, pasiruošusį rungtyniauti ir protingai valdyti jo fizinius krūvius. Gytį labiau matome centro pozicijoje, tačiau jis taip pat gali išplėsti aikštę, todėl žinome, kad ekipoje jis bus labai reikalingas. 

Koks yra ekipos pasiruošimo planas? Kas laukia komandos bei į ką bus kreipiamas didžiausias dėmesys jo metu?

Komanda startuos nuo fizinio pasirengimo, kuris bus derinamas su treniruotėmis salėje. Pasiruošimą šiek tiek apsunkina tai, kad penki mūsų krepšininkai bus išvykę su rinktinėmis, tad reikės laviruoti. Pagrindinis bendras darbas prasidės rugsėjo pradžioje, kai suvažiuos visi žaidėjai, tačiau pirmąsias treniruotes pradėsime rugpjūčio 24–25 dienomis. Mėnesio pabaigoje vyksime į stovyklą Druskininkuose, kur sužaisime draugišką mačą su Panevėžio „Lietkabeliu“. Taip pat numatytas draugiškas turnyras Vilniuje, o prieš pat sezono pradžią laukia turnyras Kinijoje dėl tarpkontinentinio trofėjaus, tad pasiruošimo ciklas bus tikrai intensyvus.

„Rytas“ pastaraisiais metais beveik kasmet sezono viduryje atlikdavo bent vieną korekciją sudėtyje dėl traumų ar nepasiteisinusių naujokų. Ar sąmoningai palikote finansinį rezervą, jei sezono eigoje prireiktų skubaus papildymo?

Atvirai pasakius, norėjome surinkti tokią komandą, kuri būtų subalansuota ir konkurencinga, nereikalautų didelių pokyčių sezono metu. Nors pirminiu vaizdu esame patenkinti, kaip tai pavyko padaryti iš tikrųjų, turbūt pamatysime tik sezono eigoje. 

Be to, sportas yra rizikingas dalykas – kad ir kaip giliai analizuotume žaidėjus prieš pasirašydami sutartis, kartais aplinkybės susiklosto ne taip, kaip tikėjausi, todėl natūralu, kad esame šiek tiek apgalvoję ir komandos viduje aptarę finansinį rezervą, jei jo pritrūktų skubioms korekcijoms ar papildymui. Dabar to tikrai neplanuojame, tačiau jei privalėsime tai daryti – svarstysime.

Pasiruošimą naujam sezonui vilniečiai pradės jau rugpjūčio 24-25 dienomis, o į pirmąjį draugišką mačą stos rugsėjo 4 d., Druskininkuose su Panevėžio ekipa.

Šis krepšinio sezonas Vilniaus „Ryto“ sirgaliams padovanojo emocijų kupinus Amerikietiškus kalnelius. Nuo istorinio triumfo FIBA Čempionų lygoje, vainikavusio komandos pastangas Europoje, iki netikėtos ir skaudžios nesėkmės Lietuvos krepšinio lygoje, kurią remia „Betsson“ , ketvirtfinalyje, nutraukusios ilgametę tradiciją ir palikusios komandą be vietinio čempionato pusfinalio pirmą kartą nuo 1997 metų. 

Šie kardinaliai skirtingi rezultatai sukėlė daugybę diskusijų ir privertė klubo vadovybę priimti nelengvus sprendimus. rytasvilnius.lt kviečia perskaityti išskirtinį interviu su Artūru Jomantu, kuris atvirai dalijasi įžvalgomis apie vilniečiams jau pasibaigusį sezoną, priežastis, lėmusias nesėkmę LKL bei paaiškina sprendimą atsisveikinti su vyriausiuoju treneriu Giedriumi Žibėnu. Šiame interviu taip pat atskleidžiamos klubo vizijos ir prioritetai artėjančiam etapui, ieškant naujo stratego ir formuojant ateities komandą.

Šis sezonas buvo kupinas kontrastų: pasiektas istorinis FIBA Čempionų lygos titulas, tačiau LKL sezonas baigėsi netikėta serijos nesėkme ketvirtfinalyje, paliekant komandą už pusfinalio ribų pirmą kartą nuo 1997 m. Kaip vertinate šių dviejų, tokių skirtingų, rezultatų derinį ir kokios buvo pagrindinės to priežastys?

Pirmiausia, reikia pripažinti, kad taip, kaip baigėsi sezonas yra nepriimtina. Nepaisant to, ką laimėjome sezono metu, nepaisant to, kokias problemas turėjome, to negalime priimti kaip normos ar nereikšmingo įvykio. Ir atsakomybę už tai turime prisiimti visi – tiek aš, tiek administracija, tiek žaidėjai, tiek ir treneriai. Nėra vieno kalto ir tą turime aiškiai iškomunikuoti. 

Lygiai taip pat ir priežasčių tokiai sezono pabaigai yra ne viena. Akivaizdu, kad sezono pabaigoje buvome šiek tiek avariniai – tiek fiziškai, tiek ir emociškai. Daugeliui mūsų žaidėjų tai taip pat buvo nauja patirtis, kai po pergalės viename turnyre, reikėjo labai greitai persiorientuoti, sugrąžinti koncentraciją ir eiti kautis – šio išbandymo neišlaikėme. Kaip bebūtų, neturiu didelių priekaištų nei vienam komandos krepšininkui dėl kovingumo stokos. Kai kurie paskutinėse rungtynėse žengė į aikštelę būdami būklės, kokios įprastose reguliaraus sezono rungtynėse mes tikrai nebūtume rizikavę. 

Be to, skiriasi ir turnyrų specifika. Čempionų lygoje turime kur kas mažesnį rungtynių skaičių, kiekvienų rungtynių svoris yra itin didelis. Lietuvos krepšinio lygoje varžovai vieni kitus puikiai pažįsta, žino tiek stipriąsias, tiek silpnąsias vietas – akivaizdu, kad šiais metais kaip komanda buvome pažeidžiami. 

Ar šis LKL rezultatas, nepaisant Čempionų lygos triumfo, privertė organizaciją permąstyti savo strategiją ar trumpalaikius tikslus?

Nenorėčiau nueiti į skambias frazes ar pareiškimus. Manau, kad pirmiausia turime nustatyti padarytas klaidas, jas pripažinti ir iš jų pasimokyti. Skamba banaliai, bet tai yra labai svarbu. 

Pirmadienį buvo paskelbta apie atsisveikinimą su vyriausiuoju treneriu Giedriumi Žibėnu. Gal galėtumėte detaliau paaiškinti, kaip, atsižvelgiant į FIBA Čempionų lygos laimėjimą ir LKL nesėkmę, buvo priimtas šis sprendimas? Ar tai buvo abipusis susitarimas, ar vienos iš sprendimo priėmėjų šalies iniciatyva?

Pirmadienį turėjome ilgą valdybos posėdį, kuriame aptarėme rezultatus ir, apskritai, visą sezoną. Valdybos pozicija esant tokioje situacijoje buvo gana suprantama – turime reaguoti. Tad galime sakyti, kad tai įvyko klubo iniciatyva, bet sprendimas visiems buvo tikrai sunkus.

Pabaigėme gražų ciklą, kuriame buvo daug pergalių. Kartu išgyvenome ir ne vieną sunkų etapą. Manau, kad šis sezonas visiems buvo itin varginantis ir sekinantis, susidūrėme su daug iššūkių. Tikrai buvo akimirkų, kai jautėme, kad klubo viduje esame pavargę vieni nuo kitų, bet visa tai išgyvenome ir žiūrėjome į priekį. 

Tiek iki man prisijungiant prie klubo, tiek ir po to, stengėmės išlaikyti nuoseklumą ir neskubėti su sprendimais. Su Giedriumi išgyvenome ilgą ir reikšmingą etapą, per kurį buvo visko – ir didelių pergalių, ir sunkių momentų. Vis dėlto manome, kad dabar atėjo laikas, kai tiek klubui, tiek ir pačiam Giedriui yra sveika atversti naują lapą.

Nors Giedriaus etapas klube ir buvo ilgas, reikia nepamiršti, kad tai vis dar yra jaunas treneris, kuris turi potencialą atverti duris į aukščiausią lygį.

Nuoširdžiai tikiu, kad Giedrius į „Rytą“ taip pat dar sugrįš. 

Per savo karjerą Vilniuje Giedrius Žibėnas pasiekė reikšmingų laimėjimų su „Rytu“, įskaitant ir istorijos sukūrimą iškovojant FIBA Čempionų lygos titulą bei žinoma du vietinės lygos trofėjus. Kaip jūs asmeniškai ir klubas vertinate jo indėlį ir pasiekimus per šiuos metus ?

Tai didžiulis indėlis. Giedrius padėjo „Rytui“ atsitiesti ir niekas to negali paneigti. Tikiu, kad lygiai taip pat ir „Rytas“ davė didelį impulsą paties Giedriaus karjerai. Manau, kad per šį laikotarpį jis užaugo ir kaip treneris, ir kaip asmenybė. To neįmanoma nepastebėti. Galime tik didžiuotis, ką kartu pasiekėme. 

Ar šis trenerio pasikeitimas žymi naujo etapo pradžią visoje „Ryto“  organizacijoje. Kokios yra pagrindinės šio naujo etapo kryptys ir prioritetai? Kokių pokyčių dar galime tikėtis? 

Akivaizdu, kad tai yra reikšmingas pokytis, todėl neišvengiamai bus kitaip. Vis dėlto, nenorime kardinalių pokyčių – norėtume, kad komanda ir toliau išliktų pakankamai jauna ir alkana. Norime, kad kiekvienas atvažiavęs lietuvis ar legionierius turėtų ambiciją būti geresniu ir norėtų kažką pasiekti. Šiais metais turėjome legionierių, kurie atvažiavo iš komandų, kurios nekovojo dėl titulų, bet visi praėjusią vasarą tokią ambiciją turėjo. Nei vienam iš jų pagrindinė motyvacija atvykti nebuvo pinigai. Žinoma, kai kuriems žaidėjams prisitaikyti buvo sudėtingiau, užtruko laiko, o galų galę ne visiems ir pavyko. Bet norime šios krypties laikytis ir toliau. 

Žinoma, dabar prioritetas yra išspręsti trenerio klausimą. Tai pabandysime padaryti kuo įmanoma greičiau. Nebuvo taip, kad kurį laiką planavome ar tikslingai ruošėmės šiam išsiskyrimui – neturime išankstinio susitarimo su kažkokiu kitu treneriu, tad dabar laukia nemažai pokalbių ir diskusijų. Kaip klubas, visada stengiamės turėti kuo daugiau informacijos.

Koks yra ieškomo naujojo trenerio profilis? Kokios savybės, patirtis ar žaidimo filosofija yra svarbiausios renkantis naująjį strategą? 

Norime turėti trenerį, kuriuo tikėtų žaidėjai, kuris būtų juodadarbis, suprastų klubo kultūrą ir, svarbiausia, spaudimą, su kuriuo jam teks susidurti dirbant „Ryte“. Žmogiškosios savybės mums taip pat visada buvo svarbios, tokiomis išliks ir toliau. Nesame nusistatę nei prieš lietuvius, nei prieš užsieniečius – norime, kad tai būtų ambicingas žmogus, siekiantis tobulėti.  

Kokia yra artėjančio sezono komandos vizija? Ar planuojami dideli pokyčiai sudėtyje, ar bus siekiama išsaugoti esamą branduolį, o galbūt pritraukti naujų krepšininkų, daugiau progų suteikti jaunimui? 

Manau, kad dar kiek per anksti atsakyti į šį klausimą. Jau kitą dieną po paskutinių komandos varžybų pasikalbėjau su visais komandos žaidėjais – diskutavome tiek apie sezoną, tiek apie ateities planus. Nepaisant to, kaip baigėsi sezonas, nei iš vieno neišgirdau, kad kaip organizacija nebūtume pateisinę jų lūkesčių. Tai suteikia vilties, kad turime galimybių išsaugoti komandos branduolį. Neabejotinai, triumfas Čempionų lygoje ženkliai pakėlė žaidėjų kainas, todėl esame prie derybų stalo ir kalbamės.

Kaip jau minėjau –  norėtume ir toliau būti alkana komanda. Norime žaidėjų, norinčių iš savo karjerų daugiau, nei yra dabar, o svarbiausia, suprantančių, kad tai neįmanoma be komandinių pergalių. 

Sparčiai artėjant 2025–2026 m. krepšinio sezonui, Vilniaus „Rytas“ patvirtino – komandos komplektacija baigta, o ekipa pasirengusi naujiems iššūkiams tiek Lietuvos krepšinio lygoje, tiek FIBA Čempionų lygoje.

Šią vasarą sostinės klubas paskelbė, kad komandai ir toliau vadovaus penktąjį sezoną iš eilės „Rytą“ treniruosiantis Giedrius Žibėnas, o prie jo štabo prisijungs patyręs suomis Vesa Vertio ir perspektyvus lietuvis, taip pat vyr. trenerio patirties turintis Nedas Pacevičius. Kaip pabrėžia sporto direktorius Artūras Jomantas – „Komandą surinkome tvirto charakterio. Jie arba kovotojai ir nori siekti pergalių, arba žaidėjai, norintys kilti į aukštesnį lygį.“

Į pagrindinę „Ryto“ sudėtį šiemet įtraukti iki šiol „Rytas-2“ ekipai atstovavę Danielius Kasparas ir Nikas Stuknys, o sezono eigoje šansų sulauks ir daugiau jaunimo programos auklėtinių. „Jau seniai „Rytas“ neturėjo tiek daug talentingo jaunimo, todėl tikrai būtų blogas sprendimas neduoti jiems šanso,“ – sakoma klubo interviu. „Tikimės iš jų indėlio mūsų vyrų komandoje, energijos, sunkaus darbo.“

Praėjusį sezoną N. Stuknys „7bet-NKL“ čempionate vidutiniškai aikštelėje praleisdavo kiek daugiau nei 24 minutes, pelnydavo po 10 taškų (56,3 proc. dvit., 35,5 proc. trit.), atkovodavo po 4,9 kamuolio, perimdavo 1,5 kamuolio ir rinkdavo 13,8 naudingumo balo. Šią vasarą gynėjas pasipuošė ir Europos U20 čempionato sidabro medaliu – rinktinėje vidutiniškai pelnė 6,4 taško, atkovojo 3 kamuolius, atliko 2,2 rezultatyvaus perdavimo bei fiksavo 9,9 naudingumo balo. Jo komandos draugas Danielius Kasparas praėjusiame sezone „7bet-NKL“ vidutiniškai žaidė po 27 minutes, pelnydavo 15,1 taško (65,5 proc. dvit., 46 proc. trit.), atkovodavo 5,8 kamuolio ir rinkdavo 17,1 naudingumo balo.

Jaunimo proveržis, naujokų indėlis, senbuvių svarba komandai bei būsimas ekipos charakteris – visa tai rytasvilnius.lt interviu su Vilniaus „Ryto“ sporto direktoriumi Artūru Jomantu.

Šią vasarą „Rytas“ paskelbė, kad sostinės ekipai ir toliau, jau penktąjį sezoną iš eilės vadovaus G. Žibėnas, tačiau ekipa atsisveikino su ilgamečiu asistentu Georgiosu Dedu, o prie Giedriaus Žibėno štabo prisijungė du stiprūs specialistai – daug svarbios patirties sukaupęs Vesa Vertio ir Nedas Pacevičius, talkinęs geriausiems Lietuvos treneriams bei ne kartą pats užbaigęs sezonus kaip vyr. treneris. Kaip šie pokyčiai pakeis komandos kasdienybę ir kokių naujų idėjų tikitės iš atnaujinto trenerių štabo? Kaip keisis „Ryto“ veidas? 

Pokyčiai visose sporto organizacijoje yra, ne tai, kad būtini, bet visada vyko, vyksta ir vyks ir džiaugiamės, kad G. Dedas kyla karjeros laiptais ir gavo galimybę būti Čempionų lygos komandos vyriausiuoju treneriu. Tai buvo jo sprendimas, kurį mes, kaip organizacija, labai palaikome ir linkime sėkmės.

Kalbant apie Giedrių – jis čia jau daug sezonų, jau tapęs šio klubo veidu, yra įrodęs, kaip gali sėkmingai dirbti. Tą jis ypač įrodė sezono eigoje, kai dėl vieno metimo mes netapome „Betsson-LKL“ čempionais, todėl buvo nuspręsta su  G. Žibėnu tęsti bendradarbiavimą ir džiaugiamės pasiekę susitarimą, išlaikę tęstinumą. Taip pat džiaugiamės, kad trenerių štabe liko Gustas Maskoliūnas – jaunas lietuvis treneris, vis dar kylantis karjeros laiptais į viršų. Jo profesionalumas labai padeda įjungiant naujus žaidėjus.

Džiaugiamės ir komandą papildžiusiais treneriais. Nedas Pacevičius puikiai pažįsta Lietuvos krepšinį, turi vyr. trenerio patirties ir pažįsta visą lygą, taip pat praėjusiais metais dirbo Europos taurėje besivaržiusiame klube. Tai taip pat jaunas perspektyvus lietuvis treneris. Giedrius norėjo kitokio požiūrio, kitokio kampo į krepšinį, treniravimą ir dar vieno žmogaus, todėl savo trenerių štabe ir turime tokį stiprų žmogų kaip Vesa Vertio. Buvo diskusijų, pasiūlymų ir kalbų, tačiau jis išsirinko Suomijos specialistą, kuris taip pat turi patirties būdamas vyr. treneriu bei buvęs Tuomas Iisalo asistentas.

Dar metų pradžioje pratęsta sutartis su Gyčiu Masiuliu. Praėjusį sezoną buvo planas išnaudoti jį kaip vidurio puolėją. Sezono eigoje planas kiek keitėsi dėl pasikeitimų komandos sudėtyje, tačiau faktas, kad ši pozicija krepšininkui patogiausia – išliko. Ar šiemet G.Masiulio rolė jau aiški?

Džiaugiamės pasiekę susitarimą dar sezono viduryje. Jis yra numatytas kaip aukštas žmogus ir jam šį sezoną tikrai bus patikėta didelė rolę, ypač kai komandos sudėtis yra tokia įvairi.

Pavasarį buvo pratęsta sutartis ir su Martynu Paliukėnu, kuris aikštelėje jau yra fanų pamėgtas gynybos specialistas. Kokią rolę jam matote šį sezoną? Ar ji keisis nuo praėjusio sezono? Martynas taip pat atrodo kaip itin svarbus suolo žaidėjas, užvedantis ir palaikantis komandos draugus. Koks jo vaidmuo ne tik aikštelėje, bet ir rūbinėje?

Martynas yra patyręs lietuvis, tuo labiau vilnietis ir tokius žaidėjus mes labai saugome ir vertiname. Jo atsidavimas komandai yra nekvestionuotinas. Visą sezoną nuo jo atėjimo matėm, kaip jis stengiasi, kaip jis dirba kiekvieną kartą, kai gauna šansą, jau net nekalbant apie treniruotes. Jis visada atiduoda 110 proc. ir klausimų, ar prasitęsti ar ne – nelabai buvo. Jis universalus žaidėjas, kuris gali dengti kelias pozicijas, netgi 3-4 ir tokie žaidėjai yra visuomet reikalingi treneriams, komandai ir kai jis įdeda tiek noro ir pastangų, jis yra tiesiog pavyzdys kitiems žaidėjams.

Finalo serijoje naujomis spalvomis sužibėjo ir Ignas Sargiūnas – jaunas, energingas, sirgalių užvedantis žaidėjas. Jo pasilikimas komandoje jau buvo aiškus, bet kokią rolę jam numatote naujajame sezone? Ar jis jau pasiruošęs žengti į lyderių pozicijas?

Pasirašę Sargiūną dar praėjusią vasarą matėm jo potencialą. Dabar, ypač, kai išvyko komandos kapitonas, manom, kad jis žengs dar ne vieną žingsnį į priekį ir bus vienas iš vedančiųjų šio sezono „Ryto“ žaidėjų. Tikrai matome ir vertiname jo energiją, atsidavimą žaidimui ir komandos palaikymą kiekvienoje atakoje.

Išsaugojome ir sezono eigoje prisijungusį A. Gudaitį. Kaip jis padeda komandai?

Artūras tikras kovotojas po krepšiu. Matėme, kaip jam sekėsi prisitaikyti sezono eigoje, kokį žaidimą jis demonstravo, todėl prasidedant naujam sezonui natūraliai tikimės iš jo dar daugiau. Jis svarbus žmogus ir rūbinėje – visuomet sako taip, kaip yra, todėl komanda jaučiasi užsidegusi dar labiau kovoti aikštėje.

„Ryto“ sirgaliai kalba apie tam tikrą stebuklą – pavyko išsaugoti Gytį Radzevičių, nors sezono viduryje buvo kalbama, kad tai beveik neįmanoma. Po atsisveikino su komandos kapitonu Margiriu Normantu – šio krepšininko išsaugojimas turbūt buvo vienas iš iš Jūsų prioritetų.  Kokia buvo šio sprendimo paslaptis ir ką Gyčio pasilikimas reiškia visai komandai tiek rūbinėje, tiek aikštelėje, tiek fanams, kurie stebės jau šeštąjį jo sezoną gimtajame mieste iš eilės?

Mes girdėjome visas kalbas, dar sezono eigoje, kad nėra šansų jo išlaikyti, kad jis tikrai išeis į Eurolygą, ir mes, tiesa sakant, patys galvojome ir dėliojome viską taip lyg Gyčio nebus, nors tuo pat metu sezono eigoje bandėm visais būdais pratęsti bendradarbiavimą. Dėjome tikrai dideles pastangas, bet tuo pačiu supratom, kad tai jam yra didelis šansas šią vasarą išeiti ten, kur visi europiečiai žaidėjai trokšta išeiti. Jei jis būtų išėjęs į Eurolygą, būtume džiaugiasi jo sprendimu, už jį, bet kadangi liko čia – dar labiau džiaugiamės. Aišku, kaip ir minėjau, pradžioje dėliojome taip, lyg būtų be jo, bet susiklosčius tam tikromis aplinkybėmis jis liko čia.

Jo pasilikimas reiškia, kad jis gerbia ir myli šią organizaciją, kad viskas tinka ir patinka. Aišku, jis galėjo rinktis kažkur kitur, bet pasirinko likti čia. Tai tiesiogiai rodo jo požiūrį į organizaciją, į patį miestą ir žinoma – šio klubo fanus.

Pirmasis vasaros papildymas iš NCAA grįžęs Simonas Lukošius. Kaip jis atsirado „Ryto“ akiratyje, kokios stipriausios jo pusės? Ar „Rytas“ kryptingai ieško jaunų talentų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, matydamas galimybę jų potencialą išnaudoti ir užauginti čia?

Simą matėme žaidžiant pavasarį NCAA. Mūsų prioritetas visada yra lietuviai, ypač lietuviai, kurie jaučia Vilniui šiltus jausmus. Aišku, jis anksti išvažiavo į Vokietiją, kur tęsė savo karjerą, bet mokėsi Vilniaus krepšinio mokykloje, todėl čia jam tarsi sugrįžimas. Jaučiam, kad galim išnaudoti jo potencialą, tikim, kad jis gali mums turėti daug naudos, todėl atsiradus progai, jį ir pasirašėme.

Liepos 27-ąją „Rytas“ sudrebino rinką – per vieną dieną pristatė net tris žaidėjus. Jerrickas Hardingas praėjusį sezoną buvo rezultatyviausias ACB lygos žaidėjas (20 tšk., 3-ia vieta pagal naudingumą). Kaip pavyko tokį žaidėją prisivilioti į Vilnių ir kokį vaidmenį jis turės „Ryto“ puolime?

Hardingą stebėjome dar sezono eigoje, po naujųjų metų. Konkrečių kalbų nebuvo, tik pamąstymai, kaip būtų gerai jį matyti pas mus. Aišku, suprantam, kad tai rezultatyviausias žaidėjas ir kad galbūt nesam jo pirma opcija, bet prasidėjus vasaros darbams buvo visas fokusas dėtas į jį. Buvo daug kalbų, nuotolinių susitikimų, daug rodoma, aiškinama ir visa kita. Galų gale mums pavyko pasiekti susitarimą.

Ryte iš jo puolimo tikimės tiek pat, kaip ir ACB lygoje. Universalus žaidėjas, bus smalsu matyti, kaip jo potencialą išnaudos treneriai, kaip jis atrodys komandos braiže, bet kol kas treniruotėse matom tikrai sunkų darbą ir atkaklumą padėti komandai laimėti. Tad turbūt toks ir vaidmuo – būti laiminčioje komandoje.

Kay Bruhnke – praėjusį sezoną LKL buvo tarp rezultatyviausių (18,8 tšk.), naudingiausių (20,7 balo) ir taikliausių (45,1 proc. tritaškių) lygos žaidėjų. Ar jis jau pasiruošęs būti iškart svarbus rotacijos žaidėjas, ar matote jį kaip, galbūt, ilgalaikį projektą?

Kay pažįstu dar nuo savo paskutinių metų žaidimo Mažeikiuose, žinau jo požiūrį į sportą, žinau jo norą tobulėti, jo charakterį, todėl padiskutavę su treneriais priėmėme sprendimą, kad tai žaidėjas, galintis išplėsti aikštę ir mes tikim juo. Jo išvykimas į Turkiją galbūt nesusiklostė taip, kaip jis norėjo, tačiau jei būtų susiklostę kitaip, jo greičiausiai čia nebūtų buvę. Džiaugiamės susitarimu, jis dar pakankamai jaunas ir prie mūsų organizacijos jis tikrai gali augti, tobulėti ir gali duoti daug produktyvumo. Jo sutartyje numatytas pliusas, o tai parodo, kaip tikime juo. Visą kitą jis turi pats įrodyti aikštelėje ir pateisinti mūsų visų lūkesčius.

Jordanas Walkeris FIBA Čempionų lygoje pelnė net 54 taškus vieneriose rungtynėse, pagerino pelnytų taškų rekordą ir buvo 2-as pagal rezultatyvumą visoje lygoje (23,1 tšk.). Kiek jo atėjimas keičia „Ryto“ veidą ir kaip treneriai planuoja suderinti Walkerio ir Hardingo duetą, kuris jau dabar vadinamas vienu galingiausių turnyre?

Nepavykus susitarti su Cole, ieškojome kito įžaidėjo, kuris gali ir pats pelnyti taškus ir sukurti progas komandos draugams. Pakalbėję su jo buvusios komandos draugais, treneriais, surinkus tikrai daug informacijos, buvo priimtas sprendimas, kad tai žaidėjas, kuris gali mums duoti naudos. Walkerio ir Hardingo duetą bus smagu matyti. Pažiūrėsim, kaip kartu juos išnaudos aikštelėje, tačiau jie abu nori būti laiminčioje pusėje, todėl darys viską, kad komanda laimėtų.

Rugpjūtį prie komandos prisijungė ir Jacobas Wiley – patyręs, atletiškas aukštaūgis, galintis žaisti tiek 4, tiek 5 pozicijoje. Kokio jo indėlio labiausiai laukiate – agresyvumo, energijos, ar patirties Europos turnyruose? Kaip Masiulis, Gudaitis ir jis papildo vienas kitą? 

Tai žaidėjas, kuris gali sėkmingai kovoti dėl atšokusių kamuolių, būti agresyvus ir propaguojantis kietą žaidimą, pereinantis greitai iš gynybos į puolimą ir būtent tokio žaidėjo mes ieškojome. Vos tik radome – bendru sutarimu su treneriais nusprendėme, kad šitas žaidėjas yra tai, ko mums reikia.

Šiuo atveju, turime tris žaidėjus, iš kurių du gali žaisti ketvirtoje-penktoje pozicijoje, priklausomai nuo oponentų, nuo žaidimo stiliaus bei kitų aplinkybių. Treneriai turės nuspręsti, sukurti planą, kaip juos visus išnaudoti. Nėra taip, kad visą laiką žaisi tik penktoje, tu tik ketvirtoje, nes krepšinyje turi modeliuoti žaidimą ir sudėtį prie konkrečių varžovų. Visko gali būti, kad Gudaitis žais su Wiley, tiek Wiley su Masiuliu, o kuris ketvirtoje, kuris penktoje – matysime. Daug opcijų nustebinti varžovams, tik dabar tinkamai reikės tai išnaudoti.

Kyla nuogastavimų, kad sezono eigoje tam tikrus žaidėjus gali būti sunku išlaikyti. Ar tai reiškia, kad rinka bus stebima visus metus? 

Rinka stebima visus metus, nepriklausomai nuo situacijos. Tai mūsų darbo dalis – daug kas žinoma, daug kas matoma. Dėl išvykimo – jei ateina pasiūlymas kilti į aukštesnį lygį, mes turime džiaugtis, kad mūsų krepšininkas taip įvertintas. Visko gali nutikti, tačiau, kad taip būtų – žaidėjai turi įrodyti savo vertę aikštelėje.

Grįžkime prie jaunimo. „Rytas“ nuosekliai jungia jaunimą prie pagrindinės sudėties. Šį sezoną Danielius Kasparas ir Nikas Stuknys numatomi kaip pilnaverčiai komandos nariai. Ko tikitės iš komandą papildančio jaunimo? 

Jaunimas užbaigia mūsų komplektaciją. „Ryto“ jaunimo programa nuosekliai dirba, kad būtų gerinamos sąlygos žaidėjams kilti karjeros laiptais. Jau seniai „Rytas“ neturėjo tiek daug talentingo jaunimo, todėl tikrai būtų blogas sprendimas neduoti jiems šanso. Tikimės iš jo indėlio mūsų vyrų komandoje, energijos, sunkaus darbo. Su jais visus metus buvo dirbama, kad jie turėtų gerą, gražią tranziciją į pagrindinę komandą. Priimtas sprendimas, kad du žaidėjai iš jaunimo bus vyrų komandoje. Kiek ir kurie tiksliai bus – matysime. Sezoną pradėsime su Niku ir Kasparu, o visa kita priklausys nuo jų pačių. Aš asmeniškai tikiu ir tikiuosi, kad jie įrodys, ko jie yra verti, pateisins mūsų ir visų sirgalių lūkesčius.

Praėjusį sezoną savo šansų gavo Ignas Urbonas ir Gantas Križanauskas. Ar sezono eigoje kokia nors rolė pagrindinėje komandoje numatoma ir jiems? 

Tikimybė juos išvysti tikrai yra. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Blogiausios aplinkybės – traumos. Tikėkimės jų nebus, tačiau tokiu atveju esi priverstas keisti sudėtį. Yra ir kitokių aplinkybių – tvarkaraščiai, kelionės, asmeniniai reikalai, kur jaunimas turi būti pasiruošęs prisijungti prie vyrų komandos.

Ši komanda – turi daug potencialo puolime. Koks šio sezono komandos žaidimo braižas – puolimo greitis ar gynybos agresyvumas? Kaip vertinate komandos galimybes pasivaržyti tiek vietiniame čempionate, tiek tarptautiniame turnyre?

Braižas neturėtų labai kardinaliai keistis nuo to, kas jau buvo. Stengsimės žaisti greitai, fiziškai, su kuo daugiau atakų ir kietai gintis gynybos zonoje. Kaip tai pavyks – matysime. Galų gale, laimi ta komanda, kuri įmeta daugiau taškų.

„Rytas“ – komanda, stebinanti kovotojų charakteriu, nenuspėjamumu. Koks yra šios komandos charakteris ir pagrindiniai tikslai?

Vienos rungtynės gali būti geresnės, kitos – prastesnės, bet komandą surinkome tvirto charakterio. Jie arba kovotojai ir nori siekti pergalių, arba žaidėjai, norintys kilti į aukštesnį lygį. O tam turi būti laiminčioje komandoje, o laimėti gali arba leisdamas įmesti mažiau taškų, arba pats įmesdamas daugiau taškų. Mes norime būti tie ir tie, o su tokiais fanais tai padaryti gali būti labai paprasta. Esame pasiruošę kovoti.